2019-06-07
Teisingumo ministerijos atsakymas į klausimą, kas yra „esminė žala turtui“
Mieli asociacijos nariai, pateikiame Teisingumo ministerijos atsakymą į LPA ir Psichikos sveikatos vadybos asociacijos pateiktą klausimą, kas yra „esminė žala turtui“.
Iš pradžių pyktelėjau: ir už jų atsakymą, kad „teisės aktai nenumato Teisingumo ministerijos įgaliojimų oficialiai aiškinti įstatymus ir kitus teisės aktus”, ir už eilinį kartą „copy-paste“ būdu cituojamą Psichikos sveikatos priežiūros įstatymą, lyg kiltų įtarimų, kad mes jo neskaitę.
Tačiau bet kuriuo atveju šiokios tokios naudingos informacijos šiame rašte yra, nors Teisingumo ministerijos nuomonė „nėra privaloma teismams, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, įmonėms, kitoms organizacijoms ir asmenims”.
Manau, mums reikėtų įsiklausyti į teiginį: „vien formalaus „esminės žalos turtui“ kriterijų, požymių, aplinkybių nurodymo nepakaktų. Jie turi būti išnagrinėti kartu su kitomis sąlygomis, nustatytomis vertinamoje normoje (reali grėsmė, esminė žala savo ar aplinkinių sveikatai, esminė žala savo ar aplinkinių gyvybei), ir įvertinta jų visuma“. Paminėtina ir tikriausiai manytina, kad prisigėręs tėvų kompiuterį sudaužęs asmenybės sutrikimų turintis pacientas, net reikalaujant namiškiams, neprivalo būti hospitalizuotas, vien remiantis tuo, kad jis sudaužė kompiuterį.
Visiems siūlau persiskaityti siunčiamą dokumentą patiems, nes jei jau Teisingumo ministerijai nėra numatyta aiškinti įstatymus ir kitus teisės aktus, tai Lietuvos psichiatrų asociacijos valdybai, – juo labiau.
O atsiliepiant į jūsų klausimus apie fizinio suvaržymo tvarką, pacientų agresijos valdymą bei kitų nuraminimo būdų naudojimą, noriu informuoti, kad planuojame paruošti mokymus, kuriuose galėtume pateikti reikiamą teorinę bei praktinę informaciją šiuo svarbiu klausimu.
Visiems geros vasaros!
Lietuvos psichiatrų asociacijos valdybos vardu,
Ramunė Mazaliauskienė, LPA prezidentė