Svarbios naujienos Lietuvos psichiatrų asociacijos nariams

2019-05-03


Mieli kolegos, pateikiu naujienas, kurios gali būti svarbios ar įdomios jums.

Taigi, šiame tekste rasite:

  1. Naujas Psichikos sveikatos priežiūros įstatymas ir su tuo susiję komentarai.
  2. Kiti svarbūs su mūsų darbu susiję dokumentai.
  3. Nauji renginiai LPA nariams ir kitiems psichikos sveikatos priežiūros specialistams.
  4. Nario mokesčiai.
  5. Rekomendacijos, ką daryti, esant kai kuriems nusiskundimams darbo sąlygomis.
  6. Su artėjančiu suvažiavimu susiję klausimai.

Naujas Psichikos sveikatos priežiūros įstatymas


Kaip žinote, nuo gegužės 1 dienos įsigalioja naujas Psichikos sveikatos priežiūros įstatymas. Nors dėl sunkumų susijusių su teismų sistema jau kreiptasi į LR Vyriausybę su prašymu atidėti įstatymo įsigaliojimą, tačiau, bijau, dėl seimo atostogų grafiko ar kitų priežasčių tai nebus savalaikiai (ar nebus visai) padaryta, todėl teks susidurti su naujo įsakymo pasekmėmis mūsų kasdieninėje veikloje.

Visų pirma, minėtas įstatymas nepaaiškina kai kurių sąvokų, pvz. „reikšminga žala turtui“. Kadangi Teisingumo ministerija greitomis atsakyti į tai negali, teisininkai aiškina, kad tai suformuos teismų praktika, o mums, kaip profesionalams neturint noro, kad teismai mūsų klaidų sąskaita formuotų savo praktiką, verta būti labai atidiems su šia sąvoka. LPA ir Psichikos sveikatos vadybos asociacija pastarosios iniciatyva kreipėsi į SAM ir kitas susijusias institucijas atkreipdamos dėmesį į minėtą problemą, o LPA raštu kreipėsi į Teisingumo ministeriją ir SAM prašydama termino išaiškinimo išaiškinimo.

Mano manymu, sudėtingiausias ir rizikingiausias kasdieninėje praktikoje yra 48 valandų ir 3 darbo dienų terminai, kurie kai kuriuos praktikus, o ir visuomenę,  verčia klaidingai manyti, kad asmenį galima laikyti be teismo leidimo iki trijų darbo dienų. Susitikime, kuriame dalyvavo Teisingumo ministerijos atstovė, buvo atžymėta, kad psichiatras privalo kreiptis į teismą per 48 valandas (manau, tai reiškia, kad ilgiau laikyti asmens be jo sutikimo nėra galima), o 3 darbo dienų terminas yra paliktas tam, kad teismai spėtų viską organizuoti ir priimti sprendimą. Tačiau jei pateikus per 48 valandas teismui informaciją apie priverstinį stacionarizavimą ir per 3 darbo dienas nuo stacionarizavimo pradžios negavus atsakymo iš teismo, reiškia, kad jūs privalote nedelsiant (iki tos darbo dienos 23.59?) išrašyti pacientą. Kol nėra aiškios Teisingumo ministerijos ir SAM pozicijos šiuo klausimu, siūlau laikytis tokio termino, kuris atitiktų įstatymo reikalavimus ir būtų saugus ir psichiatrui asmeniškai, nes priešingu atveju, yra tikimybė įeiti į teismų praktikos istoriją.

Apibendrinant, kol visos šios sąvokos ir terminai išlieka neaiškūs, rekomenduojama būti ypatingai atidžiais ir „apsidrausti“ darbe visais įmanomais būdais.

Ryšium su nauju Įstatymu yra sudarytos kelios darbo grupės, kurios ruošia naują Priverstinio stacionarizavimo tvarką, psichiatro apžiūros tvarką ir trijų su gydymo institucija, į kurią stacionarizuotas pacientas, nesusijusių gydytojų apžiūros, kurią numato naujas įstatymas, tvarką. LPA, o ir kitų psichiatrus vienijančių asociacijų atstovai dalyvauja šiose darbo grupėse.

Kadangi, kaip minėjau, numatyta, kad priverstinai stacionarizuotas pacientas  turi teisę į trijų su gydymo institucija, į kurią stacionarizuotas pacientas, nesusijusių  psichiatrų apžiūrą, manau, tie, kurie norėtų jais būti (tvarka ir apmokėjimo sąlygos dar neparuoštos), turėtų pagalvoti, ar juos ši galimybė domintų. Bijau pasakyti, bet institucijų vadovams reikėtų pagalvoti, kur šiuo metu jie tuos tris „nepriklausomus“ psichiatrus ras, jei kas nors pareikalaus.

Manau, kad kasdieninį darbą gali apsunkinti ir tai, kad kai kuriuos pasisakymus visuomenė galėjo suprasti taip, kad „jau dabar psichiatrai susirinks visus lovoje gulinčius ir nieko nedarančius, girtus ir mušančius savo šeimos narius ar tėvų kompiuterį sudaužiusius paauglius“. Todėl reikėtų atidumo priėmimo – skubios pagalbos skyriuje. Sudažytas kompiuteris vargu, ar įeina į „esminės žalos turtui“ sąvoką, girtas pacientas po kelių stebėjimo valandų skubios pagalbos skyriuje tampa blaiviu pacientu (taigi, nebėra kodo F10.0), o važiuoti į namus susirinkti pacientų, tikiuosi, nereikės, nes poįstatyminiai aktai planuojami taip, kad asmenys, kurie mato tą galimą pavojingumą sau, kitiems ar turtui, sukeltą asmens darymu ar nedarymu (!) turės kreiptis į bendrąjį pagalbos centrą.

Bet kuriuo atveju, siūlome visais neaiškiais atvejais organizuoti konsiliumus, GKK ir bet kokius asmeninę atsakomybę padedančius pasidalinti renginius. Manau, kad už savo saugumą prieš įstatymą turėtume jaustis atsakingi kiekvienas atskirai. Įdomu tai, kad Psichikos sveikatos vadybos asociacijai organizavus susitikimą su teismais, Teisingumo ministerija ir t.t. ir pakvietus į jį visų gydymo įstaigų, taikančių priverstinį gydymą, atstovus, dalyvavo tik VPSC, RVPL, LSMUL Kauno klinikų ir Rokiškio PL atstovai. Taigi, šių įstaigų darbuotojai daugiau supažindinti su naujomis tvarkomis.

Svarbi sąvoka “pagalba priimant sprendimus”. Planuojama, kad pagalbos priimant sprendimus teikimo paslauga bus įteisinta Socialinių paslaugų kataloge ir apmokama. Todėl, tikėtina, plačiau taikoma ateityje. Kadangi stacionarinių asmens psichikos sveikatos priežiūros įstaigų gydytojams psichiatrams gali nebūti pakankamai aišku, kas yra pagalbą priimant sprendimus, pridedu šiek tiek tai paaiškinančias citatas.   

3.279-1 straipsnis. Pagalba priimant sprendimus | Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Trečioji knyga. Šeimos teisė

Straipsnio redakcija įsigalioja nuo: 2019-05-01

Teisės akto redakcija įsigalioja nuo: 2019-05-01

Teisės akto statusas: Galiojantis

3.2791 straipsnis. Pagalba priimant sprendimus

1. Pilnametis veiksnus fizinis asmuo gali raštu sudaryti sutartį su pilnamečiu veiksniu fiziniu asmeniu, kuriuo jis pasitiki, dėl pagalbos priimant sprendimus tam tikrose gyvenimo srityse. Sutartis dėl pagalbos priimant sprendimus gali būti sudaroma, kai asmeniui dėl psichikos ir elgesio sutrikimo arba dėl kitų aplinkybių (amžiaus, ligos ar kitų) sudėtinga priimti geriausiai jo interesus atitinkančius sprendimus. Sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus srityse, kuriose yra veiksnus, gali sudaryti ir fizinis asmuo, kuris yra neveiksnus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnus tam tikroje srityje.

 2. Sutartys dėl pagalbos priimant sprendimus sudaromos notarine forma. Sutartys dėl pagalbos priimant sprendimus ar jų pakeitimai registruojami Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre. Sutarčiai dėl pagalbos priimant sprendimus ar jos pakeitimams įregistruoti reikalingus duomenis Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registrui pateikia šią sutartį ar jos pakeitimus patvirtinęs notaras ar konsulinis pareigūnas Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka. Sutartis dėl pagalbos priimant sprendimus prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota ir jiems sukelia teisines pasekmes tik tuo atveju, jei ji įregistruota Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre.

3. Pagalbą teikiantis asmuo turi vengti savo ir asmens, kuriam teikiama pagalba, interesų konflikto. Jei teikiant pagalbą kilo interesų konfliktas, mutatis mutandis taikomos šio kodekso 2.135 straipsnio nuostatos.

4. Pagalbą teikiančių asmenų veiklą prižiūri ir kontroliuoja šio kodekso 3.241 straipsnio 1 dalyje nurodytos globos ir rūpybos institucijos.


Kiti mūsų veiklai svarbūs dokumentai


Šiuo metu yra ruošiama nauja gydytojo psichiatro norma, vyksta psichoterapijos įstatymo ir įvairių jos teikimo tvarkų aptarimai, dirbama su elektroninės sistemos psichikos sveikatos srityje ypatumais. Apie laimėjimus (ir pralaimėjimus) šioje srityje informuosime atskirai.


Renginiai LPA nariams


Paskutinę balandžio savaitę vyko Šiaulių krašto filialo ir Vilniaus krašto filialo konferencijos. Dalyvavimas LPA nariams jose buvo nemokamas. Artėja kelios didelės LPA konferencijos:

  1. Gegužės 16 dieną, ketvirtadienį, Kaune „Akistata: psichiatrija sutinka psichoterapiją“. Renginys nemokamas, išskyrus simbolinį mokestį į kai kuriuos seminarus, vietos kuriuose, greitai tirpsta, nes renginys sulaukė didelio susidomėjimo ir tarp kitų psichikos sveikatos priežiūros specialistų, – ne tik tarp LPA narių. Transportas iš Vilniaus bus!
  2. Spalio 4 dieną, ketvirtadienį, Kaune LPA konferencija „Sudėtingų atvejų psichiatrijoje valdymas“ ir LPA suvažiavimas.
  3. 2020 metų sausio 24 dieną LPA konferencija Klaipėdoje. Pavadinimas tikslinamas, tačiau planuoti jau galite

Mokesčiai


Laukiame mokesčių už 2019 metus (ir skolininkų mokesčių iš anksčiau). Kadangi dėl naujo duomenų apsaugo reglamento negalime laikyti sąrašų viešoje erdvėje, prašau visiems kreiptis į LPA administratorių Martyną Vitkų ar bendru LPA elektroniniu paštu info@psichiatrija.lt ir gauti reikalingą informaciją. Norėtųsi, kad kiekvienas suprastų, jog mokesčių mokėjimas- tai kiekvieno sąmoningas poelgis, o ne valdybos mokesčių „išmušinėjimo“ pasekmė.


Kiti LPA nariams svarbūs kasdieniniai klausimai


Bendraujant su LPA nariais dažnai girdžiu nusiskundimus įvairiais su darbo krūviu, administraciniais dalykais ar neteisingu apmokėjimu susijusius klausimus. Kolegos, yra keli svarbūs dalykai:

  1. Skaičiuokite. Jei manote, kad perdirbate valandas, suskaičiuokite jas ir pateikite administracijai. Pastaroji reaguoja į skaičius. Jei nereaguos, spręskite, ką daryti toliau.
  2. Kreipkitės į administraciją raštu; į tokį raštą ir atsakymą gausite raštu: o tada bus aišku, ką su juo daryti. Bent jau bus galima surinkti ignoruojančių raštų rinkinį, o tada kreiptis į SAM ar dar kur nors. Kol jūs niekur nesikreipiate, asociacija kreiptis irgi negali, nes pasakymas, kad „mes perdirbame valandas“ ar „mūsų – psichikos sveikatos centro – pinigus administracija panaudoja savo reikmėms“ turi būti pagrįstas skaičiais, o ne emocija.

Su artėjančiu LPA suvažiavimu susiję klausimai


Norime inicijuoti diskusiją bent dviem svarbiais klausimais:

  1. Norime LPA surinkti darbo grupę „Etikos kodeksui“ parengti. Siūlykitės ir siūlykite.
  2. Norime įsteigti „Nusipelniusio psichiatro“ vardą (ar panašią nominaciją), kuris būtų suteikiamas kiekvienais metais. Nominacijos gali būti kelios, pvz. „už gyvenimo nuopelnus“, „už iniciatyvas“ ir panašiai. Laukiu idėjų ir pasiūlymų.

Lietuvos psichiatrų asociacijos valdybos vardu,
Ramunė Mazaliauskienė, LPA prezidentė
   info@psichiatrija.lt
   +370 610 60100

Tapkite mūsų rėmėjais: Paremti