Savižudybė – tai ilgalaikis procesas

2014-09-10

Savižudybė – reikšminga mirties priežastis daugelyje šalių, kai kuriose jų būna daugiau nei mirčių auto avarijose per metus. Lietuvoje ypač opi vyrų tyčinio susižalojimo problema. Jų savižudybės – antra pagal dažnumą vyrų mirties priežastis (po išeminių širdies ligų). Moterų savižudybės – septintoje vietoje po išeminių širdies ligų, kepenų ligų, piktybinių navikų ir insulto.

Savižudybė – ilgalaikis procesas, nulemtas labai daugelio dvasinių, psichologinių, socialinių, psichopatologinių veiksnių. Tai valingas, paties žmogaus atliktas gyvybei grėsmingas veiksmas, sukeliantis mirtį.

Bandymai žudytis, mintys apie savižudybę dažnai yra požymis, kad žmogus nepajėgia susidoroti, dažniausiai dėl kokio nors įvykio ar dėl daugelio įvykių, kurie jam yra labai traumuojantys ar kankinantys. Dažniausiai šitie įvykiai praeis, jų poveikis galės būti sušvelnintas arba jų neįveikiamumas palaipsniui išnyks, jei žmogus galės priimti konstruktyvius sprendimus apie savo elgesį krizinėje situacijoje, kai ji yra pačioje blogiausioje stadijoje.

Kodėl žmonės bando nusižudyti?

Paprastai žmonės bando nusižudyti, norėdami nuslopinti nepakeliamą emocinį skausmą, kuris gali atsirasti dėl įvairių priežasčių. Dažnai tai būna pagalbos šauksmas. Žmogus, bandantis nusižudyti, dažniausiai būna tiek prislėgtas, kad nesupranta, jog yra ir kitų pasirinkimų: mes galime padėti sustabdyti tragediją, stengdamiesi suprasti, kaip jie jaučiasi, padėdami jiems ieškoti kitų galimų pasirinkimų. Savižudžiai dažniausiai jaučiasi siaubingai izoliuoti; dėl savo kančių, jie nesugeba pagalvoti apie žmones, į kuriuos galėtų kreiptis, taip dar labiau padidindami izoliaciją. Absoliučia dauguma atvejų, savižudis pasirinktų kitą kelią, jei taip baisiai nekentėtų ir galėtų vertinti veiksmus objektyviai. Dauguma savižudžių duoda įspėjamuosius ženklus tikėdamiesi, kad jie bus išgelbėti, nes jų noras yra baigti emocines kančias, o ne mirti.

Savižudybių procesas vyksta keliais etapais:

Minčių, idėjų stadijoje žmogus tik pagalvoja apie savižudybę, nori užsimiršti, pabėgti nuo rūpesčių ir skausmo. Daugeliui žmonių nors kartą gyvenime ateina tokia mintis. Tačiau savižudybė dar neplanuojama. Norima nebūti, numirti, bet nusižudyti atrodo neįmanoma.

Ketinimų stadijoje žmogus ne tik trokšta mirti, bet ir pradeda siekti mirties. Jis norėtų rasti ir kitų būdų, kurie sumažintų jo kančias, bet negali. Savižudybė pradeda atrodyti kaip vienintelė išeitis. Grėsmė gyvybei čia jau daug didesnė. Pradedama galvoti apie nusižudymo būdus, apmąstomos konkrečios detalės.

Veiksmų etapas yra paskutinis. Jis prasideda apsisprendimu, kad mirtis yra geriausia išeitis. Tada gali net pagerėti nuotaika, nes žmogus pasijunta tarsi išsilaisvinęs. Šiame etape stebimi atsisveikinimo gestai – skolų, dovanų, laiškų grąžinimas, ypatingos atsisveikinimo frazės. Įvykdomas konkretus savižudybės veiksmas.

Šių savižudiškų tendencijų vyksmas nėra negrįžtamas: ne kiekvienas, galvojantis apie savižudybę, ketina tai daryti, ne kiekvienas ketinantis, mėgina nusižudyti, ne kiekvienas, kuris mėgina nusižudyti, miršta. Savižudybės procesą bet kuriuo momentu galima sustabdyti ir vidiniais, ir išoriniais veiksniais.

Itin svarbu mokytis laiku ir teisingai įvertinti gresiančio pavojaus ženklus. Žmonės būna linkę į savižudybę tik tam tikrais gyvenimo momentais ir savižudybė esti asmenybės krizės ar asmenybės sutrikimo rezultatas, o ne blaivus apsisprendimas.

Apie gręsiantį savižudybės pavojų galima įtarti, jei žmogus:

  • kalba arba juokauja apie savižudybę; 
  • perdėtai domisi mirties ar savižudybės temomis; 
  • rodo atsisveikinimo ženklus (pvz.: grąžina gautas dovanas, skolintus daiktus ir pan.); 
  • staiga susidomi testamentais ir gyvybės draudimais; 
  • ima be saiko gerti alkoholį arba vartoti narkotikus; 
  • staiga pasikeičia, pradeda kitaip elgtis savo aplinkoje, nepagrįstai rizikuoja; 
  • nebegali susikaupti, pasidaro dirglus ir agresyvus; 
  • netenka intereso įprastinei veiklai; 
  • atitolsta nuo draugų ir šeimos; 
  • atsiranda ryškūs nuotaikos svyravimai, netikėti emocijų protrūkiai, depresiškumas; 
  • sutrinka miegas, apetitas; 
  • žmogus neigiamai vertina save.

Jeigu nujaučiate, kad jums artimas asmuo ketina nusižudyti:

  • Patikėkite. Pripažinkite, kad jūsų artimajam gali grėsti pavojus.
  • Žiūrėkite į tai rimtai. Neatmeskite tos galimybės vien todėl, kad manote, jog jis / ji tikrai to nepadarys.
  • Pasitikslinkite. Gali būti naudinga pasikalbėti su kitu žmogumi (pvz.: draugu, šeimos nariais) ir pasitikslinti, ar jam irgi taip atrodo. 
  • Galite tiesiai paklausti ir paties žmogaus, kurį įtariate galvojant apie savižudybę, ir paaiškinti iš kokių užuominų apie tai sprendžiate. 
  • Dažnai į savižudybę linkusiems asmenims labai palengvėja, kai atsiranda su kuo pasikalbėti.
  • Nebijokite, kad pakišite jam tokią mintį, jei pasikalbėsite.
  • Būkite ramūs. Nepanikuokite. Panika tik padidins asmens nerimą, prarasite galimybę veikti.
  • Išklausykite. Negailėkite laiko išklausyti asmenį.
  • Paskatinkite jį išsakyti savo jausmus ir mintis. Neteiskite jo už tai, ką sako. Neteisingai nežadėkite, kad viskas greitai susitvarkys. Nesileiskite priverčiami pažadėti, kad niekam nesakysite.
  • Parodykite rūpestį. Įtikinkite asmenį, kad jį supratote ir tikrai juo rūpinatės. Parodykite, kad esate neabejingi ir tikrai norite padėti.
  • Ieškokite pagalbos. Ieškokite profesionalios pagalbos. Jei asmuo pagalbos atsisako, imkitės padėti patys.
  • Pasikonsultuokite su specialistais. 
  • Jei savižudybės rizika didelė, nepalikite asmens vieno.
  • Nusiveskite jį su savimi ten, kur galima sulaukti pagalbos, arba paskambinkite į krizių centrą – ten jums patars, ką daryti. 
  • Jei savižudybės aktas jau pradėtas, nedelsdami iškvieskite greitąją ir policiją. Jei asmuo ėmėsi savo gyvybei pavojingų veiksmų, vėliau ką nors daryti gali būti vėlu.

Savižudžiams ypač būdingi trys bruožai:

1. Ambivalentiškumas: daugumos jausmai savižudybės atžvilgiu prieštaringi. Noras gyventi ir noras mirti savižudžio dvasioje svyruoja kaip svarstyklių lėkštės ar sūpuoklių lenta: aukštyn-žemyn. Nekantraujama pabėgti nuo gyvenimo sopulių ir tuo pat metu trokštama gyventi. Dauguma savižudžių iš tikrųjų nenori mirti – jie tik neištveria gyvenimo. Suteikus paramą ir sustiprinus norą gyventi, savižudybės rizika sumažėja.
2. Impulsyvumas: savižudybė yra impulsyvus veiksmas. Kaip bet koks kitas impulsas, taip ir impulsas žudytis yra nepastovus ir trunka kelias minutes ar valandas. Paprastai jį įžiebia nemalonūs kasdieniniai dalykai. Gesindamas tokią kibirkštį ir išlošdamas laiko sveikatos priežiūros darbuotojas gali nuslopinti norą žudytis.
3. Rigidiškumas: savižudžio mąstymas, jausmai ir veiksmai būna suvaržyti, riboti. Jis nuolat galvoja apie savižudybę ir nesugeba persijungti, surasti kokią nors kitą išeitį iš padėties. Jo mąstymas radikalus, ekstremistiškas.
Dauguma savižudžių išsako savo mintis ir ketinimus arba kaip nors kitaip išreiškia savo norą mirti, nereikalingumo jausmą ir pan. Visa tai yra pagalbos prašymo ženklai, kurių jokiu būdu nereikia ignoruoti.

Savižudžių problemos būna įvairios, bet jų jausmai ir mintys visame pasaulyje esti beveik vienodos: liūdesys, prislėgta nuotaika („Nenoriu gyventi“), vienatvė („Nebegaliu ištverti“), bejėgiškumas („Nieko nepakeisiu“), neviltis („Esu nevykėlis ir našta“), nereikalingumas („Kitiems bus geriau be manęs“).

Savižudybė sukelia didžiulę emocinę įtampą šeimoje. Nusižudžius vaikui, tėvus dažnai kankina kaltė – jie kaltina save, kad nesugebėjo laiku suvokti problemos. Kiti žmonės taip pat kaltina tėvus dėl jautrumo ir supratimo stokos. Nusižudžius vienam iš tėvų, vaikai kaltina save. Kaltės jausmas juos taip užvaldo, jog jie dažnai patiria emocinių sutrikimų. Vaikui paprastai sunkiau susitaikyti su savižudybės faktu nei suaugusiam. Suaugę geriau sugeba numalšinti savo kaltės jausmą. Yra žinoma, jog savižudybę lydinti širdgėla ir kaltės jausmas yra daug stipresni nei atitinkami jausmai po atsitiktinės šeimos nario mirties. Tyrimai taip pat rodo, kad šie ir kiti šeimos narių simptomai išlieka daugybę mėnesių po savižudybės.

Psichologinės pagalbos tarnybos

Krizių įveikimo centras

Specialistas budi pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais nuo 16 iki 20 val. Konsultacijos raštu info@krizesiveikimas.lt. Konsultacijos žodžiu 8 640 51555. Pirminė konsultacija nemokama, be išankstinės registracijos, amžiaus apribojimų nėra. Tęstinės psichologo konsultacijos 8 640 51555, el. paštas info@krizesiveikimas.lt.
Olandų g. 19-2, Vilnius.
www.krizesiveikimas.lt

VŠĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro Krizių intervencijos skyrius

Teikia suaugusiųjų krizių intervencijos stacionarinę ir dienos stacionaro psichiatrinę pagalbą bei neatidėliotinas konsultacijas priėmimo skyriuje. Telefonas: (8 5) 215 4403. Darbo laikas: darbo dienomis nuo 8 iki 20 val.
Vasaros g. 5, 10 korpusas, Vilnius.
www.vasaros.lt/sk_kriziuintervencijos.htm

Grupė nusižudžiusiųjų artimiesiems

Susitikimai vyksta kartą per mėnesį, dažniausiai paskutinį mėnesio trečiadienį, nuo 18.00 val. iki 20 val. Dalyvavimas grupėje nemokamas. Grupę veda psichologai dr. Paulius Skruibis ir Jelena Trofimova. Dėl dalyvavimo grupėje skambinkite arba rašykite Pauliui (8 686 36979, paulius@skruibis.lt) arba Jelenai (8 699 75265, trofimova@yahoo.com).
VšĮ „Globali iniciatyva psichiatrijoje“, Tilto g. 3-6, Vilnius.
www.artimiesiems.lt

Jaunimo linija

Emocinė parama telefonu 8 800 28888 (nemokamai, bet kuriuo paros metu).
Emocinė parama elektroniniais laiškais (http://www.jaunimolinija.lt/laiskai/, atsakymas per 2 paras).
www.jaunimolinija.lt

Vaikų linija

Pagalba skirta vaikams ir paaugliams. Internetinis konsultavimas, pokalbių svetainė.
Emocinė parama telefonu 116 111 (nemokamai, kiekvieną dieną nuo 11 iki 21 val.).
www.vaikulinija.lt

Vilties linija

Emocinė parama telefonu 116123 (nemokamai, visą parą).
Internetinis konsultavimas (www.kpsc.lt/klausimai-atsakymai arba vilties.linija@gmail.com). Pagalba teikiama suaugusiesiems. Į laiškus per 3 dienas atsako Klaipėdos psichikos sveikatos centro specialistai.
www.kriziucentras.lt

Pagalbos moterims linija

Pagalba teikiama moterims ir merginoms. Pagalbą teikia savanoriai ir psichikos sveikatos profesionalai.
Emocinė parama telefonu 8 800 66366 (nemokamai, kiekvieną dieną 10-21val).
Pagalba laiškais (pagalba@moteriai.lt). Į laiškus per 3 dienas atsako savanorės konsultantės.
www.moters-pagalba.lt/linija

Linija Doverija

Pagalbą jaunimui rusų kalba teikia savanoriai.
Emocinė parama telefonu 8 800 77277 (nemokamai, darbo dienomis 16-20val.)

 

Tapkite mūsų rėmėjais: Paremti

Sekite naujienas: „Facebook“