Psichiatrų asociacijos ir „Kurk Lietuvai“ bendradarbiavimas mažinant benzodiazepinų suvartojimą Lietuvoje

2019-05-29


Mieli kolegos,

Šis straipsnis gimė paprašius jaunų žmonių, kurie kelis mėnesius įtemptai ir atsakingai koordinavo benzodiazepinų suvartojimo mažinimo projektą Lietuvoje, pasidalinti savo idėjomis ir pristatyti jų veiklos esmę. Suprantu, kad tiems, kurie gerai žino farmakologinius vaistų veikimo mechanizmus, priklausomybių klinikinius simptomus ir gydymo ypatumus, dalis informacijos atrodo mažai naudinga profesionalui. Tačiau noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad Lietuvos psichiatrų asociacija kaip socialiai atsakinga organizacija dalyvauja ir dalyvaus procesuose, kurie svarbūs mūsų visuomenės psichikos sveikatai. Todėl šiame straipsnyje jauni žmonės iš organizacijos „Kurk Lietuvai“ pasakoja apie tai, kaip jie mato benzodiazepinų problemą ir jos sprendimo būdus. O šių sprendimų rezultatas bus mūsų mažesnis darbo krūvis: be benzodiazepinais piktnaudžiaujančių pacientų, kuriuos kitų specialybių kolegos atsiunčia mūsų gydymui. Smagu paminėti, kad visa eilė mūsų asociacijos narių dalyvavo šioje veikloje; ačiū Vestai Steiblienei, Arūnui Germanavičiui, Algirdui Jarui, Gintautui Daubarui, Martynui Marcinkevičiui, Artiom Charkavliuk, Algirdui Dambravai, Zitai Alseikienei, Dariui Jokuboniui ir šiek tiek – man pačiai.

Ramunė Mazaliauskienė

Lietuvos psichiatrų asociacijos prezidentė Ramunė Mazaliauskienė


Benzodiazepinai (toliau – BZD) – psichotropiniai vaistai, pasižymintys raminamosiomis ir migdamosiomis savybėmis. Šie vaistai efektyvūs gydant trumpalaikę nemigą, ūmius nerimo sutrikimus, alkoholinę abstinenciją, kartais naudojami slopinimui prieš chirurgines procedūras, kaip pagalbinė priemonė epilepsijos ir depresijos (iki kol pradės veikti antidepresantai) gydyme.[1] Esant nerimo sutrikimams, maksimali rekomenduojama gydymo šiais vaistais trukmė yra 8-12 savaičių, įskaitant ir dozės mažinimo laikotarpį.[2] Nemigos gydymui skirtų BZD nerekomenduojama vartoti ilgiau negu 4 savaites.[2] Vartojant šiuos vaistus ilgiau, vystosi fizinė ir psichologinė priklausomybė.[1],[3] Jeigu pacientas BZD vartojo 3-4 savaites, tikėtina, jog vaistą nutraukus staiga, pasireikš nutraukimo sindromas.[4]

Lietuvoje BZD suvartojama 2-3 kartus daugiau negu kaimyninėse Šiaurės Europos regiono šalyse ir du kartus daugiau negu vidutinis suvartojimas Ekonominės Bendrijos ir Plėtros Organizacijos (EBPO) šalyse. Nustatyta BZD paros dozė (NPD) 2017 m. Lietuvoje siekė 37,8 [5], Latvijoje – 15,1, Estijoje – 13,6, Suomijoje – 18,7, Švedijoje – 12,7, Norvegijoje – 12,9 NPD/1000 gyventojų/parą.[6]  (Pav. 1)

Programos „Kurk Lietuvai“ dalyviai Enrikas Etneris ir dr. Vaiva Gerasimavičiūtė

Aukštais BZD suvartojimo rodikliais susirūpino programos „Kurk Lietuvai“ dalyviai Enrikas Etneris ir Vaiva Gerasimavičiūtė. Bendradarbiaudami su Sveikatos apsaugos ministerija, projekto vadovai 6 mėnesius gilinosi į neracionalaus BZD vartojimo problemą. Teminio tyrimo metu buvo pirmą kartą išanalizuota situacija Lietuvoje.[7]  Tyrimas atskleidė, jog priešingai nei BZD, antidepresantų Lietuvoje suvartojama 2-3 kartus mažiau nei Norvegijoje, Suomijoje ir Švedijoje ir du kartus mažiau nei EBPO šalių vidurkis.[6] (Pav. 2) Aukštas benzodiazepinų ir žemas antidepresantų suvartojimas Lietuvoje galimai slepia nediagnozuotą ir dėl to negydomą depresiją ir nerimo sutrikimus. Dažniausiai BZD skiria šeimos gydytojai, o vidutinė vartojimo trukmė – net 86 mėnesiai.[8] BZD vartojimas labiau paplitęs moterų ir vyresnių žmonių tarpe. Nustatyta, jog daugiausia kompensuojamųjų BZD receptų išrašoma gydyti miego, nerimo, depresinius ir šizoafektinius sutrikimus.[8]

Taip pat buvo atliktas interviu ciklas su psichikos sveikatos ekspertais. Visi interviu dalyviai pritarė, jog BZD vartojimas Lietuvoje yra neracionalus. Interviu ciklo metu išaiškintos perteklinio BZD vartojimo priežastys (Lentelė Nr. 1.). Perteklinį BZD vartojimą nulemia įvairios priežastys, todėl ir pati problema turi būti sprendžiama taikant kompleksines priemones. Užsienio šalių gerųjų praktikų analizė ir Lietuvos ekspertų nuomonė atskleidė, jog, norint sumažinti problemos mastą, pajėgas reikia telkti į visuomenės ir gydytojų švietimą, inicijuoti tam tikrus pokyčius sistemoje.

Sveikatos apsaugos ministerijoje vykęs posėdis dėl benzodiazepinų metodikos turinio, 2019 m. vasario 18 d.

Projekto vadovai sukūrė kompleksinių priemonių rinkinį,[9] skirtą BZD vartojimo mažinimui. Rinkinyje pasiūlytos priemonės apima BZD skyrimo ir laipsniško nutraukimo metodikos parengimą, žinių atnaujinimo sesijas gydytojams, BZD komepsavimo tvarkos peržiūrą, komunkacijos plano sukūrimą ir kita. Kai kurios priemonės jau pradėtos įgyvendini. Pavyzdžiui, Vaivai ir Enrikui pavyko sukoordinuoti BZD skyrimo ir laipsnško nutraukimo metodikos kūrimą. Iniciatyvių psichiatrų dėka (gyd. R. Mazaliauskienė, gyd. G. Daubaras ir gyd. Martynas Marcinkevičius), sukurtas pirminis metodikos variantas. Tikimasi, jog šis rekomendacinio pobūdžio dokumentas taps įrankiu, palengvinančiu sprendimų priėmimą kasdienėje gydytojo praktikoje. Vasario 18 d. Sveikatos apsaugos ministerijoje įvyko posėdis dėl metodikos turinio, kur svarstyti konkretūs pasiūlymai ir pastabos. Šiuo metu projekto vadovai paprašė grįžtamojo ryšio iš platesnio rato šeimos gydytojų atstovų. Sutarus dėl metodikos turinio, toliau ji bus siunčiama oficialiam derinimui su suinterseuotomis šalimis. Tikimasi, kad 2019 m. liepos mėnesį turėsime oficialią Ministro įsakymu patvirtintą BZD skyrimo ir laipsniško nutraukimo metodiką.

Kita pradėta įgyvendinti priemonė susijusi su visuomenės švietimu. Projekto vadovai parengė komunikacijos planą, kaip BZD klausimu šviesti viusomenę, planuojama miego higienos skrajučių leidyba. Kalbant apie sisteminius pokyčius, Sveikatos apsaugos ministerijoje inicijuotos diskusijos apie galimus BZD kompensavimo tvarkos pokyčius, taip pat mažesnių Diazepamo dozių atsiradimą vaistinėse (mažesnės dozės reikalingos laipsniškame dozės mažinimo procese).

Tolimesnį priemonių įgyvendinimą „Kurk Lietuvai“ programos dalyviai perduoda Sveikatos apsaugos ministerijos Psichikos sveikatos skyriui ir Farmacijos departamentui. Vaiva ir Enrikas tikisi, kad įgyvendinus didžiąją dalį priemonių rinkinyje pasiūlytų priemonių, 2022 m. BZD vartojimas sumažės iki 20 NPD/1000 gyventojų/ parą.


Pav. 1. Suvartotas benzodiazepinų kiekis šiaurės Europos regiono šalyse 2013-2017 m., išreikštas nustatyta paros doze (NPD)/1000 gyventojų per parą.

*2017 m. EBPO šalių vidutinis benzodiazepinų suvartojimas dar keisis, nes duomenis pateikę tik 10 šalių


Pav. 2. Suvartotas antidepresantų kiekis šiaurės Europos regiono šalyse 2013-2017 m., išreikštas nustatyta paros doze (NPD)/1000 gyventojų per parą.

*2017 m. EBPO šalių vidutinis antidepresantų suvartojimas dar keisis, nes duomenis pateikę tik 11 šalių


Lentelė 1. Interviu ciklo metu išsiaiškintos perteklinio benzodiazepinų vartojimo Lietuvoje priežastys

Visuomenė Gydytojai Sistema
Vartoti „gera“ Pacientai, vartojantys BZD ilgą laiką Kompensuojami
Išsivysčiusi priklausomybė Jaučiasi pacientų įkaitais Popieriniai receptai
Maža kaina Sudėtinga vaistą nutraukti Juodoji rinka
Gali išrašyti bet kuris gydytojas Gydomi pavieniai simptomai  
Nežino, kad gali priprasti Nepakankamai diagnozuojama depresija  
Nori patys priimti sprendimą dėl vaisto reikalingumo Daug BZD skiria miego sutrikimams  

Publikacijos autoriai dr. Vaiva Gerasimavičiūtė ir Enrikas Etneris


Literatūra

[1] Griffin C.E., Kaye A.M., Rivera Bueno F., et al. Benzodiazepine pharmacology and central nervous system– mediated effects. Ochsner J. 2013 Summer; 13(2): 214–223.

[2] Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos vaistinių preparatų informacinė sistema.
https://vapris.vvkt.lt/vvkt-web/public/medications.

[3] Guina J., Merrill B. Benzodiazepines I: upping the care on downers: the evidence of risks, benefits and alternatives. J Clin Med. 2018 Feb; 7(2): 17.

[4] Brett J, Murnion B. Management of benzodiazepine misuse and dependence. Aust Prescr. 2015; 38(5): 152–155.

[5] Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba. Benzodiazepinų vartojimas Lietuvoje 2013-2017 m.

[6] Pharmaceutical market: pharmaceutical consumption. Organization for economic co-operation and development.
https://stats.oecd.org/.

[7] Benzodiazepinai: Lietuvos analizė.
http://kurklt.lt/wp-content/uploads/2018/11/1.-BZD_Lietuvos-analiz%C4%97_PDF.pdf

[8] Aranauskas R., Vaičiulienė L. Šeimos gydytojo pacientų, vartojančių benzodiazepinus, priklausomybės išsivystymo tendencijos. Sveikatos mokslai/ Health sciences in Eastern Europe. 2018, 28 tomas, Nr. 2, p. 95-100.

[9] Benzodiazepinai. Kompelksinių priemonių rinkinys.
http://kurklt.lt/projektai/psichikos-sveikata-benzodiazepinu-vartojimo-mazinimas-gydant-psichologines-ligas/


Tapkite mūsų rėmėjais: Paremti
Prev Next
Sausis 2022
Pi. A. T. K. Pe. Š. Sk.
     12
3456789
10111213141516
17181920212223
24252627282930
31      

Sekite naujienas: „Facebook“