Pasaulio psichiko sveikatos diena 2015

2015-10-10

Kiekvienais metais spalio 10 dieną yra minima Pasaulinė psichikos sveikatos diena. Šių metų tema yra „Orumas ir psichikos sveikata“. Lietuvos psichiatrų asociacija kviečia visus pagalvoti apie savo psichinę sveikatą, įvertinti savo elgesį, išklausyti artimųjų nuomonę, aptarti psichinės sveikatos gerinimo būdus ir suplanavus veiksmų planą ORIAI to siekti ir GERBTI tuos, kurie siekia geresnės psichinės sveikatos.

Pasaulinė sveikatos organizacija paskelbė kreipimasi į viso pasaulio žmones, kurio tekstą pridedame,

Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 1 straipsnis teigia: „Visi žmonės gimsta lygūs savo orumu ir teisėmis.“ Jungtinių Tautų konvencijos dėl žmonių su negalia teisių preambulėje teigiama: „… bet kokio asmens diskriminacija dėl negalios yra įgimto orumo ir žmogaus vertės pažeidimas.“

Kas yra orumas?

Orumas apima įgimtą individo vertę bei vertybę ir yra glaudžiai susijęs su pagarba, pripažinimu, saviverte ir galimybe rinktis.

Galimybė gyventi oriai kyla iš pagrindinių žmogaus teisių, kuriose minimi:

–      laisvė nuo smurto ir prievartos;

–      laisvė nuo diskriminacijos;

–      autonomiškumas ir laisvas apsisprendimas;

–      įtraukimas į bendruomenės gyvenimą; ir

–      dalyvavimas politikos formavimo procese.

Psichikos sutrikimų turinčių žmonių orumo dažnai nėra paisoma

Visame pasaulyje daugybė žmonių, turinčių psichikos sutrikimų, susiduria su stigma, diskriminacija bei įvairaus pobūdžio individo orumo pažeidimais. Dažnai šie žmonės uždaryti institucijose, kuriose jie yra atskirti nuo visuomenės bei susiduria su nežmoniško ir žeminančio gydymo sąlygomis. Daugelis jų ne tik ligoninėse ir kalėjimuose, bet ir visuomenėje patiria fizinę, seksualinę ir emocinę prievartą, nepriežiūrą. Dažnai šių žmonių teisė priimti sprendimus dėl savo psichikos sveikatos priežiūros, gydymo, apsisprendimo, kur norėtų gyventi, savo asmeninių ir finansinių reikalų yra sistemingai ribojama. Dažnai nėra užtikrintas pakankamas priėjimas prie bendrosios ir psichinės sveikatos priežiūros paslaugų. Tikėtina, jog dėl to šiai žmonių grupei, palyginti su bendrąja populiacija, priešlaikinės mirties rizika yra didesnė.

Taip pat stebimos ribotos išsilavinimo bei darbo galimybės. Stigma ir klaidingi įsitikinimai apie psichikos sveikatos būklę nulemia didėjančią diskriminaciją darbo rinkoje ir mažėjančias darbo galimybes bei ribotas sąlygas užsidirbti pragyvenimui. Psichikos negalią turintys vaikai taip pat dažnai netenka reikšmingų mokymosi galimybių. Tai sudaro sąlygas atsirandančiai marginalizacijai ir kelia nemenkus iššūkius įsidarbinant vėlesniame gyvenime.

Psichikos sutrikimų turintys žmonės negali visapusiškai dalyvauti visuomenėje. Jie turi ribotas galimybes dalyvauti viešuosiuose reikaluose, balsuoti ar kandidatuoti į visuomeninį postą. Jiems nėra suteikiama galimybė dalyvauti sprendimų priėmimo procesuose, kuomet sprendžiamos jiems aktualios problemos, pavyzdžiui, psichikos sveikatos politikos ir teisės aktų leidybos ar paslaugų reformos klausimais. Be to, psichikos sveikatos sutrikimų turinčių žmonių laisvalaikio bei kultūrinio gyvenimo galimybės yra ribotos.

Kaip galime ginti žmonių, turinčių psichikos sveikatos sutrikimų, teises ir orumą?

Būtina, jog sveikatos apsaugos sistema užtikrintų geresnę priežiūrą ir paramą:

–      teikiant bendruomenines paslaugas, kurios sveikimo kelyje įkvėptų vilties ir skatintų žmones siekti savo tikslų ir troškimų;

–      gerbiant žmonių autonomiškumą, įskaitant jų teisę patiems priimti sprendimus dėl savo gydymo ir priežiūros; bei

–      užtikrinant laisvą priėjimą prie aukštos kokybės sveikatos priežiūros sistemos, paremtos žmogaus teisėmis, atliepiančios žmogaus poreikius ir gerbiančios jų vertybes, pasirinkimus ir pageidavimus.

Bendruomenėje turime:

–      remti žmonių su psichikos sveikatos sutrikimais dalyvavimą bendruomenės gyvenime ir pripažinti jų indėlį: „Mes, žmonės, turintys psichikos sveikatos problemų, susiduriame su stigma ir diskriminacija. Turėdami psichikos sveikatos sutrikimų „etiketę“, mes patiriame socialinę deprivaciją – netenkame savo darbo vietų, netenkame socialinio prestižo ir tampame izoliuoti nuo šeimos ir visuomenės.“

–      gerbti jų autonomiškumą priimant sprendimus dėl gyvenimo sąlygų, asmeninių ir finansinių klausimų;

–      užtikrinti jų įsidarbinimo, švietimo, būsto, socialinės paramos ir kitas galimybes;

–      įtraukti žmones į sprendimų priėmimo procesus, susijusius su jų pačių gerove – įskaitant politikos, teisės aktų bei sveikatos paslaugų reformos, susijusios su psichikos sveikata, klausimų sprendimą.

Parengė doc. dr. Alvydas Navickas, Lietuvos psichiatrų asociacijos prezidentas

Tapkite mūsų rėmėjais: Paremti

Sekite naujienas: „Facebook“