Su narkomanija susijusios pasekmės – mirtys nuo perdozavimo ir ŽIV

2014-06-24

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras primena, kad kasmet birželio 26 d. minima Tarptautinė kovos su narkomanija ir narkotikų kontrabanda diena. Nelegalus narkotikų vartojimas bei prekyba – nesustabdomai plintantis pasaulinio masto reiškinys, darantis žlugdantį poveikį visuomenės sveikatai, saugumui ir stabilumui. 
Kadangi narkomanijos plitimo tempas nepaliaujamai kinta, kovodamos su šia problema pasaulio valstybės bendradarbiauja ir dirba išvien. Pasaulio sveikatos organizacija (toliau – PSO), Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras (toliau – EMCDDA) derina ir koordinuoja duomenų rinkimą, dalijasi informacija ir analizuoja rodiklius, kuria strategijas ir veiksmų planus. Vis dėlto ne visuomet pavyksta pasiekti susitarimą ir suformuoti bendrą narkotikų prevencijos ir kontrolės politiką.

EMCDDA naujausioje ataskaitoje „2014 m. Europos narkotikų vartojimo paplitimo ataskaita. Tendencijos ir pokyčiai“ (toliau – ataskaita) pažymima, kad prieštaringiausiai Europos Sąjungoje (toliau – ES) vertinamas narkotikas yra kanapės, kadangi skiriasi nacionalinis sutarimas dėl šio narkotiko prieinamumo ir kontrolės. Taip pat skirtingai su kanapėmis susijusi veikla reglamentuojama ir įvairiuose Lotynų Amerikos bei Jungtinių Amerikos Valstijų regionuose.
Ataskaitoje pažymima, kad kanapės išlieka populiariausiu narkotiku Europoje: nors kartą gyvenime jo yra vartoję 21,7 proc. 15–64 m. amžiaus ES gyventojų, iš jų 11,2 proc. – 15–34 m. jaunų suaugusių asmenų. 2012 m. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento jau trečią kartą atlikto psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimo tyrimo duomenimis, Lietuvoje šio narkotiko vartojimo lygis dvigubai žemesnis nei ES ir siekia 10,5 proc. Pastebima tendencija, kad kanapių vartojimas tarp jaunų asmenų (15–34 metų) nebeauga, visgi šis narkotikas ir toliau tarp Lietuvos gyventojų išlieka plačiausiai vartojamas. 2011 m. Lietuvoje atlikto Alkoholio ir kitų narkotikų tyrimo Europos mokyklose duomenimis, kanapes bent kartą gyvenime vartojo 21 proc. 15–16 m. amžiaus paauglių (25 proc. berniukų ir 14 proc. mergaičių). Dažniausiai šį narkotiką vartoja ir Lietuvos studentai: 2007 m. pirmą kartą Lietuvoje atlikto tyrimo apie narkotikų paplitimą Lietuvos aukštosiose mokyklose duomenimis, kanapes bent kartą gyvenime vartojo 31,2 proc. Lietuvos studentų, per paskutinius 12 mėn. – 50,3 proc. apklaustųjų.
2014 m. ataskaitoje reiškiamas susirūpinimas, nes dėl kanapių vartojimo ir laikymo paskutinį dešimtmetį didėja teisės pažeidimų, taip pat su kanapėmis susiję įvairūs nelaimingi atsitikimai. Vis geriau suprantama kanapių vartojimo žala visuomenei ir, kaip rodo 2012 m. duomenys, kanapės yra pagrindinė priežastis, dėl ko tampama priklausomu ir nuo kitų narkotikų, o vėliau pradedama gydytis priklausomybę.
Naujausioje ataskaitoje pažymima, kad ypač didelį nerimą kelia tai, kad tradiciniai narkotikai keičiami „naujaisiais“. Ataskaitoje pažymima, kad tokių naujų medžiagų skaičius siekia per 350, vien per pastaruosius ketverius metus užregistruota 250. Nauji psichoaktyvūs produktai dažniausiai teisėtai gaunami iš Indijos ar Kinijos ir įvežami į Europos šalis, kur perdirbami, supakuojami ir parduodami narkotikų rinkoje kaip teisės aktais nekontroliuojamos psichoaktyvios medžiagos. Per ES valstybių sienas keliaujantys „naujieji“ narkotikai kelia rimtą rūpestį, nes jų koncentracija labai didelė, o fiziologinis poveikis daug kartų didesnis ir pavojingesnis. Dėl nepakankamos informacijos apie „naujuosius“ narkotikus ne visuomet pavyksta nustatyti tikrąją apsinuodijimo priežastį ir išgelbėti apsinuodijusiojo gyvybę.
Taigi narkotikų vartojimo kontrolė sudėtingėja, be to, pastebimos rimtos su narkotikų vartojimu susijusios pasekmės – mirtys nuo narkotikų ir su narkotikais susiję užsikrėtimo ŽIV atvejai.
Ataskaitoje teigiama, jog narkotikų vartojimas – pagrindinė Europos jaunimo mirčių priežastis. Tyrimai rodo, kad Europoje nuo narkotikų perdozavimo kas valandą miršta žmogus. Tiesioginis mirštamumas dėl narkotikų dažniausiai susijęs su opioidais: 2012 m. tokių mirčių užregistruota 6100, 2011 m. – 6500. Bendra tendencija rodo, jog tiesioginių mirčių dėl narkotikų nedaugėja, visgi kai kuriose šalyse jų skaičius viršija Europos rodiklius. Europoje mirtingumas dėl narkotikų perdozavimo – 17 mirties atvejų 1 mln. gyventojų, Estijoje – 191, Norvegijoje – 76, Airijoje – 70, Švedijoje – 63, Suomijoje – 58, Lietuvoje – 34,7.
Naujausioje ataskaitoje matyti, kad bendras užsikrėtimo ŽIV vartojant narkotikus atvejų skaičius mažėja dėl žalos mažinimo programų. Visgi nerimą kelia ŽIV protrūkiai Rumunijoje, Graikijoje, gana aukštas naujų infekuotųjų ŽIV skaičius Baltijos šalyse. Daugiausia 2012 m. naujų ŽIV atvejų užregistruota Estijoje – 53,7 atvejo 1 mln. gyventojų, Latvijoje – 46,0 atvejai, Lietuvoje – 20,6, Europoje – 3,1. Kovojant su išplitusia tarp švirkščiamųjų narkotikų vartotojų ŽIV epidemija ir toliau turi būti kryptingai vykdomos žalos mažinimo programos, kad ŽIV, hepatitas B, hepatitas C neišplistų dar plačiau.
Analizuojant duomenis, pastebima sąsaja: valstybės, kuriose didžiausias mirtingumas nuo opioidų, diagnozuojama daugiausia infekuotųjų ŽIV. Peršasi išvada, kad kova su ŽIV pralaimima ten, kur silpnai išvystytas žalos mažinimo programų tinklas, vėlai nustatoma diagnozė, o gydymas pradedamas pavėluotai. ŽIV pasekmės – augančios išlaidos gydymui mokesčių mokėtojų sąskaita, nedarbingumas, prasta gyvenimo kokybė, mirtys. Neveiklumo padariniams koreguoti PSO iniciatyva 2013 metais Visuomenės sveikatos institute buvo įkurtas Bendradarbiaujantis žalos mažinimo klausimais centras. Centro tikslas:
– plėtoti aukštos kokybės, moksliniais tyrimais paremtas žalos mažinimo programas, ugdyti įgūdžius teikti patikimas ir aukštos kokybės žalos mažinimo paslaugas Centrinėje bei Rytų Europoje;
– remti PSO priimant ir formuojant sprendimus žalos mažinimo klausimais;
– kurti tarptautinių partnerių tinklą, kuris remtų ir skleistų humanitarinių metodų diegimą.
Tikėtina, kad strategijų formulavimas, gerosios praktikos diegimas bei bendradarbiavimas su tarptautinėmis organizacijomis užkirs kelią narkotikų plitimui bei bus padaryta pažanga kovojant su narkotikų vartojimo padariniais.

Straipsnį parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Neinfekcinių ligų profilaktikos skyriaus visuomenės sveikatos administratorė Jūratė Kriaučiūnienė
http://smlpc.lt/

Straipsnyje panaudota literatūra:
1. European Drug Report: http://www.emcdda.europa.eu/edr2014
2. http://www.ntakd.lt/index.php/statistika
3. http://www.vsi.mf.vu.lt/PSO-bendradarbiaujantis-centras

Tapkite mūsų rėmėjais: Paremti

Sekite naujienas: „Facebook“