Spalio 10-ąją minima Pasaulinė psichikos sveikatos diena

2013-10-10

Psichikos sveikata – viena didžiausių ir kartu pažeidžiamiausių vertybių šiuolaikinėje visuomenėje. Ji yra sudėtinė asmens sveikatos dalis, lemianti žmogaus gebėjimą pažinti pasaulį, bendrauti ir išreikšti savo jausmus, tai nėra vien psichikos ligos nebuvimas.

Psichinė sveikata – tai emocinis, dvasinis atsparumas, kuris leidžia patirti džiaugsmą ir ištverti skausmą, nusivylimą, liūdesį. Tai teigiamas gėrio jausmas, kuriuo remiasi tikėjimas savo bei kitų žmonių orumu ir verte.
(Lietuvos respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymas)

1992 m. Pasaulinė psichinės sveikatos federacija pasiūlė minėti Pasaulinę psichinės sveikatos dieną. 2001 m. šventę patvirtino Generalinė asamblėja.

Šią dieną organizuojamuose renginiuose skatinama dalyvauti ne tik pacientus ir gydytojus, bet ir visą plačiąją visuomenę. Konferencijose siekiama supažindinti žmones su psichinių ligų (šizofrenijos, epilepsijos, priklausomybės nuo narkotikų ir kt.) atsiradimo priežastimis, kad būtų galima iš anksto užkirsti joms kelią.

Svarbu kuo anksčiau stiprinti žmogaus psichinę sveikatą, kad žmogus nepasiduotų depresijai užpultas menkiausios nesėkmės.

Manoma, kad kas ketvirtas žmogus kuriuo nors savo gyvenimo laikotarpiu gali turėti psichikos problemų.

Psichikos ligų priežastys

Ne visos psichikos ligas sukeliančios priežastys yra paprastos ir suprantamos. Dažniausios priežastys, galinčios sukelti psichikos ligą: 

• Genai, paveldimumas.
• Nuolatinis stresas.
• Nedarbas, skurdas, piktnaudžiavimas psichiką veikiančiomis medžiagomis. 
• Fizinė negalia.

Psichikos sveikatos sutrikimų požymiai:

• Fiziniai simptomai: kraujospūdžio svyravimai, virškinimo sutrikimai, apetito pokyčiai, svorio kitimas ir t.t.. 
• Emociniai simptomai: įtampa, vidinis diskomfortas, bloga nuotaika ir t.t.
• Pažinimo pokyčiai: dėmesio sutrikimai, pakitęs požiūris į aplinką ir save, prarandamos turėtos žinios, patirtis ir t.t.
• Suvokimo pokyčiai: garsai ir kvapai, kurių nėra, išgyvenimai, neegzistuojantys realybėje ir t.t. 
• Mąstymo pokyčiai: neįprastos ar klaidingos idėjos ir įsitikinimai, pašalinių jėgų poveikis, įsitikinimas, kad žmogus persekiojamas, nuodijamas, stebimas arba jis tapo neįprastai galingu, didingu ir t.t.
• Elgesio pokyčiai: agresyvus ar keistas elgesys, nesuprantamas elgesys, pozos, grimasos, gestai ir t.t.

Kas sumažina psichikos sutrikimų rizika?

• Sveikas gyvenimo būdas, tinkamas darbo ir poilsio režimas.
• Sveika mityba.
• Žalingų įpročių – girtavimo, rūkymo, narkotikų vartojimo vengimas.

Kaip galime padėti sergantiems psichikos liga?

Svarbiausia – suteikti profesionalią pagalbą kaip galima greičiau ir kuo ankstyvesnėje ligos stadijoje. Kuo anksčiau sergantis asmuo bus pradėtas gydyti, tuo geresnių rezultatų jis pasieks gyvenime.

Kad žmogaus psichikos sveikata būtų stipri, rekomenduojama:

• iš anksto neišgyventi dėl galimų sunkumų, 
• mokytis prisiimti atsakomybę, 
• nebijoti įveikti sunkių užduočių, 
• džiaugtis tuo ką turi (draugus, artimuosius, maisto ir pan.),
• susirasti mėgstamą veiklą, 
• nuolat tobulinti save.

Psichikos sveikata priklauso ir nuo fizinės sveikatos – sportuojantis, sveikai besimaitinantis, gerai išsimiegantis žmogus yra energingas ir optimistiškai nusiteikęs.

Viena iš pagrindinių ir dažniausių psichikos negalios priežasčių yra depresija. Ji užima ketvirtą vietą tarp 10 pagrindinių visų ligų priežasčių. Prognozuojama, kad per ateinančius 20 metų depresija pakils į antrą vietą. Daugelis pajunta šaltojo, tamsiojo rudens – žiemos laikotarpio negatyvų poveikį, kuris vadinamas sezonine depresija.

Viena iš sezoninės depresijos priežasčių gali būti įprasto dienos ritmo sutrikdymas. Teigiama, jog mažėjant saulės šviesos sutrinka vidinis žmogaus laikrodis, lemiantis, kada žmogus miega ar prabunda. Šiuo metu populiariausia teorija apie žiemos depresijos priežastis teigia, jog ją sukelia seratonino, nuotaiką lemiančio neuromediatoriaus, trūkumas. Šio hormono koncentracija smegenyse priklauso nuo šviesos kiekio ir labai sumažėja rugsėjo-sausio mėnesiais, kai dienos būna trumpiausios.

Rudens ir žiemos dienos yra kur kas trumpesnės ir tamsesnės nei kitais metų laikais ir dėl šalto oro praleidžiame mažiau laiko gryname ore. Saulės šviesos trūkumas gali sukelti depresiją be jokios kitos priežasties! Kad apsisaugoti nuo žiemos depresijos, patariama kas rytą lauke pasivaikščioti po 30-60 minučių, jei dangus giedras, atsisukti į saulę. Rytiniai saulės spinduliai – gerų emocijų užtaisas.

Informaciją parengė Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro
Visuomenės sveikatos stiprinimo skyrius
www.sam.lt